dvejokai

dvejõkai sm. pl. (2) 1. dveji, ppr. sunerti į draugę, drabužiai (kailiniai su miline): Kur čia su tokiais dvejõkais apsivilkęs sušalsi Vlkv. Dukteriai duodavo dvejokùs į kraitį Brt. Užsimetė dvejokus ant pečių ir išėjo veršių V.Piet. | Įsiausiu į dvejokùs (dvejas kojines), įsivilksiu dvejõkais, tai ir po žiemos vartais nesušalsiu Mrj. 2. R, [K], Pns du indai, sujungti viena rankute, dvilypis indas: Pastatė dvejokùs su pusryčiais pakrūmėn, tai šuo ir suėdė šaltabarščius Kč. 3. Krsn dvilypis krepšys abrakui supilti.